Mokslo centras įdarbina idėjas ir kviečia partnerystei verslą
Specializuotas gruntų mikrostruktūrų tyrimo komplektas leidžia nanometrų tikslumu tirti įvairius gruntus jų parametrus VGTU Civilinės inžinerijos mokslo centro nuotr.
Šią vasarą Saulėtekio mokslo ir verslo slėnyje atidarytas Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Civilinės inžinerijos mokslo centras tapo ateities pastatų, miestų, transporto ir kelių tinklo kūrybos poligonu.
Pagal paskutinį technikos žodį įrengtose aštuoniose laboratorijose dirba VGTU ir kitų universitetų, institutų mokslininkai, tyrimus savo mokslo darbams atlieka studentai. Šiam moderniam centrui sukurti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto buvo skirta 18,9 mln. litų.
Centras vykdo tyrimus ir verslo užsakymu. „Kol kas tai mažos apimties techninės ekspertizės, techninių sistemų ir aplinkosaugos analizės, matavimai, konsultavimas. Manau, kad tai tik laiko klausimas, kada verslininkai mums patikės ir didesnius projektus“, – įsitikinęs centro direktorius Darius Biekša.
Studijose – praktikos laiptai
VGTU Civilinės inžinerijos mokslo centras – didžiausias tokio pobūdžio centras Baltijos šalyse. Jį kurdamas universitetas siekė sudaryti kuo geresnes sąlygas Lietuvos mokslininkams, stiprinti mokslo bei verslo ryšius ir perspektyviu darbu stabdyti protų nutekėjimą svetur.
Prioritetinės šio centro tyrimų kryptys susijusios su taupaus namo idėjomis, pažangių termoizoliacinių medžiagų kūrimu ir darnia urbanistine plėtra. Statybinių medžiagų laboratorijai vadovaujantis dr. Valentin Antonovič teigia, kad ši laboratorija – praktikų kalvė studentams. Čia jie įgyvendina savo darbų projektus, susijusius su konkrečiomis įmonėmis: jų naudojamomis ar gaminamomis medžiagomis, sprendžia realias problemas. Pavyzdžiui, pasitelkę nanotechnologijas bando sukurti patvaresnius, geresnėmis šiluminėmis savybėmis pasižyminčius statybinius gaminius, utilizuoti statybinių medžiagų gamybos atliekas.
„Kai baigsiu mokslus, pas būsimus darbdavius ateisiu ne kaip specialistas „nuo knygos“, o kaip praktinės tiriamosios patirties turintis žmogus, – sako termoinžinerijos magistrantas Juozas Bielskus, kuris turi galimybę laboratorijoje išbandyti pastato energetinių ir mikroklimato sistemų įrangą. – Manau, kad tai padidins mano vertę darbo rinkoje.“
J. Bielskaus nuomone, tokį specialisto praktikos bagažą vertina ir būsimasis darbdavys – verslas: „Galima daug kalbėti apie įgytą išsilavinimą, žinias, bet kitas reikalas, kai gali parodyti, ką moki, ir nuo pirmų dienų įsitraukti į darbus.“
Mokslui po ranka – geriausia įranga
Vienintele Baltijos šalyse energijos vartojimų tyrimo įranga galima tiksliai nustatyti bet kurio pastato energijos naudojimo problemas, išsiaiškinti, ar, pavyzdžiui, jo renovacija atnešė lauktus rezultatus VGTU Civilinės inžinerijos mokslo centro nuotr.
Jaunesnysis mokslinis bendradarbis Tomas Januševičius, dirbantis Aplinkos technologijų laboratorijoje, kartu su kitais rengiasi Kvapų laboratorijos akreditacijai. Iki šiol artimiausia tokia laboratorija buvo Latvijoje. „Žmonėms vis didesnį susirūpinimą kelia tarša kvapais, todėl jau ruošiamės intensyviam darbui“, – sako jaunas mokslininkas. Šiuo metu akredituojama kilnojamoji oro taršos laboratorija, kurią bus galima greitai nugabenti prie galimai teršiančio ūkio subjekto, į gaisro ar kitokios nelaimės vietą. Taip pat ji pravers ieškant tinkamiausių vietų stacionarioms oro taršos matavimo stotelėms.
Ką tik daktaro disertaciją aukštatemperatūrių medžiagų srityje apsigynęs Marius Aleknevičius pasakojo, kad kai pradėjo savo tyrimus, Lietuvoje dar nebuvo reikalingo itin galingo mikroskopo. Taigi tekdavo dažnai važinėti į užsienį. „Patys suprantate, kokios tai laiko sąnaudos, – sako M. Aleknevičius. – Be to, nenulėksi, jei staiga prireikia pasitikrinti naują idėją.“
Dabar toks mikroskopas, per kurį galima stebėti mažesnius nei 10 nanometrų, t. y. 100 tūkstančius kartų mažesnius negu žmogaus plauko storis, objektus yra Civilinės inžinerijos mokslo centre. Jauno mokslininko nuomone, centras ne tik padės Lietuvoje išlaikyti perspektyvius mokslininkus, bet ir sudarys sąlygas, jų tyrinėjimams tapti tikslesniems, kokybiškesniems, įvairiapusiškesniems.
